Jūs esate: Pradžia > Naujienos > Express naujienos >

Visas „Volkswagen“ elektromobilio „ID.3“  rezervacijas lietuviai iššlavė per kelias valandas 

Gegužės 8 d. „Volkswagen“ pirmą kartą Europoje ir Baltijos šalyse pradėjo išankstinę pirmojo „ID.“ elektromobilių šeimos nario „ID.3 1ST“ rezervaciją. Visi 20 Lietuvai skirtų automobilių buvo rezervuoti per pirmąsias valandas.

Kaip jau buvo pranešta, Lietuvoje užsakymų priėmimas prasidės iškart po Frankfurto automobilių parodos. Tuomet klientai pas pasirinktą atstovą galės pateikti įpareigojantį užsakymą vienam iš trijų išskirtinių „ID.3 1ST“ modelių. Iki tol, klientai galės bet kada atšaukti savo rezervaciją, o užstatas bus grąžintas. Išankstiniai užsakymai vėl taps prieinami, jei bus atšaukta bet kuri rezervacija.

Išskirtinai išankstinei rezervacijai sukurta speciali riboto leidimo „ID.3 1ST“ versija bus komplektuojama su aukščiausios kokybės gausia įranga. Tokių automobilių bus pagaminta tik 30 tūkstančių. „Volkswagen“ komplektuos „ID.3 1ST“ su vidutinio dydžio baterija, kuri pirkėjams bus pasiūlyta tik vėliau, tačiau turėtų tapti populiariausiu pasirinkimu. Iš viso šios serijos modeliuose bus siūlomos trys baterijų talpos. Mažiausioji (45 kWh) įkrovimu leis įveikti 330 km, o didžiausioji (77 kWh) – iki 550 km pagal WLTP standartą. Išankstinės rezervacijos metu siūlomas automobilis vienu įkrovimu galės įveikti 420 km (pagal WLTP).

„ID.3″ pirkėjus pasieks be anglies dvideginio poveikio aplinkai – į šį tikslą orientuota tiek akumuliatorių, tiek „ID.“ automobilių gamyba. Pavyzdžiui, gamybos procese naudojama tik atsinaujinanti energija, o tarša, kurios neįmanoma išvengti, bus kompensuojama sertifikuotais klimato apsaugos projektais.

„Volkswagen“ siūlys keturių spalvų ir trijų versijų „ID.3 1ST„. Visos versijos bus komplektuojamas su dideliais ratlankiais ir gausia papildoma įranga: „ID.3 1ST“ su daugybe patogumų, valdymu balsu ir navigacijos sistema, „ID.3 1ST Plus“ su papildomais „IQ.Light“ žibintais ir dviejų spalvų interjeru bei kėbulu, bei „ID.3 1ST Max“ su panoraminiu stogu ir tokiomis inovacijomis, kaip ant stiklo projektuojama papildytos realybės informacija.

„ID.3 1ST“ gamyba prasidės 2019 metų pabaigoje, o pirmieji automobiliai pirkėjus pasieks 2020-ųjų viduryje.

Išankstinius „ID.3″ serijos automobilių pardavimus „Volkswagen“ atstovai pradės šių metų rudens pabaigoje.

Gamintojo nuotr.

51kanpian.info

Sostų karuose „Mustang“ nepralaimi: ketvirtus metus iš eilės – geriausiai parduodamas sportinis automobilis pasaulyje

„Ford Mustang“, šiemet minintis 55-erių metų sukaktį, tebėra populiariausias sportinis automobilis pasaulyje. „IHS Markit“ duomenimis, praėjusiais metais buvo parduoti 113 066 „mustangai“, ir šis legendinis modelis ketvirtus metus iš eilės tapo geriausiai pasaulyje parduodamu sportiniu automobiliu (žinoma, kalbama apie klasikinį sportinį automobilį –  kupė tipo kėbulu).

„Ford Mustang“, nuo Australijos iki Peru šuoliuojantis pirmosiose pozicijose, jau ketverius metus neužleidžia lyderio pozicijų ir Jungtinių Valstijų sportinių automobilių rinkoje, kur pernai parduoti 75 842 „mustangai“.

Europoje 2019 m. pirmąjį ketvirtį parduota 2300 „Ford Mustang“ – 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Mustang“, gimęs prieš 55 metus, netelpa į jokius rėmus. Nėra geresnės iliustracijos laisvei ir vairavimo džiaugsmui kaip „Mustang“. Tai – legenda. V formos aštuonių cilindrų variklio riaumojimas gražią pavasario dieną – kažkas nepakartojamo, taigi nieko nuostabaus, kad tai – populiariausias sportinis kupė pasaulyje“, – sakė Jimas Farley, „Ford“ pasaulinės rinkos prezidentas.

Gamintojo pardavimų duomenimis, 2018-aisiais „Mustang“ buvo parduodamas 146 pasaulio šalyse. Iš viso nuo 2015 m. visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei 500 tūkst. šeštosios kartos „mustangų“, įskaitant daugiau nei 45 tūkst. Europoje parduotų automobilių.

Rinkai pasiūlius dar ir naują modifikaciją –  „Mustang Bullitt“  – „Ford Mustang“ užimama pasaulinio sportinių automobilių segmento dalis pernai ūgtelėjo puse procentinio punkto iki 15,4 proc.  „Mustang Bullitt“ yra prieš 50 metų sukurto filmo „Bullitt“ pagrindinio veikėjo – patobulinto  „Mustang“  – šiuolaikinė interpretacija. Ribotos serijos „Mustang Bullitt“ gavo iki 475 AG pastiprintą klasikinį 5 litrų darbinio tūrio V8 variklį, mechaninę pavarų dėžę, išmanią pakabą ir nedidelį rinkinį skoningų išorės detalių, kurios išskiria „Bullitt“ iš kitų „mustangų“. Lietuvoje užsakyti 2 „Mustang Bullitt“.

Dar daugiau adrenalino „Mustang“ fanų laukia kitąmet, kai rinkoje turėtų pasirodyti „Ford Mustang Shelby GT500“. Tai bus tikras „Mustang“ karūnos brangakmenis – daugiau nei 700 AG, 5,2 litro darbinio tūrio variklis, papildomi aerodinaminiai komponentai ir unikali aušinimo sistema. Trumpai tariant – laukite greičiausio įprastais keliais važiuoti pritaikyto „Mustang“ istorijoje.

Gamintojo nuotr.

51kanpian.info

Istorinė technika „Auto Bazar 2019“ – nuo šimtamečių modelių iki jaunystės prisiminimų

 

„Kai pamatau pro šalį pravažiuojantį „Alfa Romeo“, aš pakeliu skrybėlę (angl. When I see an Alfa Romeo go by, I tip my hat)“, – gerai žinoma frazė, kurią pasakė įtakingas XX amžiaus automobilių kūrėjas Henry Fordas. Ji tinka apibūdinti šiandienos aktualijas – tereikia pakeisti porą detalių. „Alfa Romeo“ vietoje gali būti bet koks istorinis automobilis, o galvos apdangalo pakėlimas reikštų susižavėjimo kupimą žvilgsnį ir išsitrauktą išmanųjį telefoną.

Nemažai tokių progų turės „Auto Bazar 2019“ lankytojai. Jau artėjantį savaitgalį, gegužės 10–11 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančiame automobilių kultūros renginyje bus daug naujų, sportinių, tiuninguotų ir istorinių automobilių bei motociklų. Skirtumas vienas – tie automobiliai niekur nenuvažiuos, tad juos bus galima įdėmiai apžiūrėti. O šeštadienį istorinių modelių savininkų laukia dar ir varžytuvės – „Best Classic LT“ rinkimuose bus apdovanoti patys originaliausi automobiliai.

„Automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais drastiškai pasikeitė. Visiškai kitoks ne tik jų dizainas, bet ir technologijos, prieinamumas: dar neseniai automobilis buvo ne kiekvienam įkandama prabangos prekė, o šiandien naudotą modelį nusipirkti gali bet kas – tai tapo gyvenimo dalimi. Keitėsi ir jų kūrėjų požiūris į išskirtinumą, ilgaamžiškumą, kurį puikiai atspindi skirtingais laikotarpiais pagaminti automobiliai“, – pasakoja vienas iš renginio „Auto Bazar 2019“ organizatorių Valdas Valiukevičius, pats garaže turintis keturiasdešimtmetį perkopusį „Datsun 280Z“ modelį.

Dominavo Europos ir JAV gamintojai

Automobilių istorijoje ilgą laiką lyderių pozicijas užėmė Europos ir JAV gamintojai, o Japonijos bei Pietų Korėjos į platesnius vandenis išplaukė palyginti neseniai – tik praėjusio amžiaus pabaigoje automobiliai iš Tolimųjų Rytų išpopuliarėjo Europoje, o iki tol jie buvo populiariausi savo gimtosiose rinkose. Panaši situacija šiandien yra Kinijoje – šioje šalyje daugybė vietos gamintojų, tačiau į konkurencingą Europą eiti jie neskuba.

Iki Antrojo pasaulinio karo automobiliai buvo prieinami tik pasiturintiems žmonėms – tiek JAV, tiek Europa gamino prabangius modelius su didelio darbinio tūrio galingais varikliais. Vienas puikių pavyzdžių – „Dodge Six Brothers 4 doors sedan“, kurį puikiai atrestauruotą bus galima išvysti „Auto Bazar 2019“ renginyje.

Didžiausia XX amžiaus pasaulio tragedija apvertė aukštyn kojomis daugybę sričių – Europos automobilių gamyklos buvo priverstos gaminti tankus ir kitas karo mašinas, JAV panašių transformacijų irgi netrūko. O tai turėjo didelę įtaką transporto raidai ir tobulėjimui – bene dešimtmetį ši sritis buvo įjungusi neutralią pavarą.

 

Automobiliai masėms

Pokario metais Europa negalėjo pasigirti ekonominiu pajėgumu. Motociklus jau galėjo įpirkti daugelis, tačiau tai nebuvo itin praktiškas transportas, mat su šeima nelabai kur nuvažiuosi, o ir didesnių daiktų nepersiveši. Galų gale, jų negali naudoti ištisus metus. Todėl iniciatyvos ėmėsi keli gamintojai, sukūrę automobilius masėms – šiandien keturi modeliai, išpopuliarėję šeštame–septintame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, vadinami pagrindiniais ir nulėmusiais visą Europos automobilizmo raidą: tai „Citroen 2CV“, „Fiat 500“, MINI bei „Volkswagen Beetle“.

Tai – populiarūs modeliai, kuriuos galima pamatyti gatvėse ir šiandien. Tiesa, restauruotus ir naudojamus tik išskirtinėmis progomis, o viena iš tokių yra renginys „Auto Bazar 2019“.

Kai europiečiams rūpėjo ekonomija ir senojo žemyno gyventojai pamėgo 4 metrų nesiekiančius hečbekus, į kuriuos gali susigrūsti keturių asmenų šeima, amerikiečiai kūrė 6 metrų ilgio dvejas duris turinčius kupė modelius su 7 litrų darbinio tūrio varikliais. Tokių modelių aukso amžius truko mažiau nei porą dešimtmečių – iki didžiosios naftos krizės, po kurios aštuntajame dešimtmetyje net ir JAV gyventojai suprato, kad Europoje ar Japonijoje pagaminti nedidelio darbinio tūrio variklį turintys lengvi bei ekonomiški automobiliai gali būti ne ką mažiau smagūs už dideles amerikietiškas baržas.

Europoje gyvenimas taip pat palengva įsibėgėjo ir aštuntajame–devintajame dešimtmečiuose vis daugiau žmonių galėjo įsigyti automobilius ne tik šeimų kelionėms, bet ir laisvalaikiui – kaip „Volvo P1800S“ ar „Datsun“ Z serijos modelius. Būtent tokie – senesni nei 30 metų – automobiliai bus išrikiuoti „Auto Bazar 2019“ klasikinių automobilių ekspozicijoje.

Rinkimuose – patyrusi komisija

Istorinėje technikoje pasiklysti nesunku, tad „Auto Bazar 2019“ lankytojams atskirti pačius geriausius modelius leis „Best Classic LT“ rinkimai.

Rinkimų komisiją sudarys patyrę automobilių ekspertai: vieną didžiausių istorinės technikos kolekciją Lietuvoje turintis Alfredas Eitutis, a. a. Sauliaus Karoso automobilių restauravimo dirbtuvių vadovas Arvydas Šapoka, „Auto Bazar 2019“ organizatorius Valdas Valiukevičius, istorinių automobilių ralių organizatorius Valdas Juozas Vilūnas ir žurnalo „51kanpian Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Tie patys žmonės „Best Classic LT“ teisėjais dirbs antrus metus iš eilės.

Pasirinkti komisija turės iš ko – „Auto Bazar 2019“ aplankys trys devintajame dešimtmetyje pagaminti „Alfa Romeo“ modeliai (75, S3 QV ir S3), klasikinis „Jeep Wrangler“, amerikietiškos galios ir „size matters“ (liet. dydis yra svarbu) frazės įrodymai „Dodge RAM 350“ bei „Chevrolet CUCV“. Renginio lankytojai galės susipažinti su skirtingų valstybių gamintojų suvokimu apie prabangą – pavyzdžiui, palyginti 1985 m. pagamintą vokišką BMW 635 CSI ir 1986 m. nuo konvejerio nuriedėjusį „Mazda 929 Coupe“.

Šeštadienį 12 val. renginyje vyks susitikimas su A. Šapoka ir A. Eitučiu – jie pasakos apie savo patirtį renkantis istorinius automobilius, jų vertę, restauravimo kainas ir daugybę kitų aspektų.

Apie „Auto Bazar 2019“

„Auto Bazar 2019“ – vienas didžiausių automobilių kultūros renginių Lietuvoje, skirtas transporto verslo atstovams, automobilistams ir visiems transporto priemonių mėgėjams bei entuziastams. Lankytojai galės vienoje vietoje apžiūrėti daugybę naujų automobilių, motociklų, juos išbandyti bei pasikalbėti su pardavėjais, įvertinti įvairias transporto paslaugas, įsigyti reikiamų transporto priemonių detalių. Taip pat jie bus kviečiami pasigrožėti istorine, sportine, modifikuota technika, apžiūrėti ir išbandyti kemperius, keturračius, dviračius, paspirtukus, triračius bei kitas riedančias transporto priemones, dalyvauti smagiose rungtyse ir mėgautis aktyviu savaitgaliu su visa šeima. „Auto Bazar 2019“ – antrus metus organizuojamas renginys, kuris šiemet Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks gegužės 10–11 dienomis.

Organizatorių nuotr.

51kanpian.info

Kodėl net ir po nedidelės avarijos būtina atidžiai apžiūrėti automobilį?

Daugeliui žmonių automobilis yra priemonė, padedanti greitai ir komfortiškai nuvykti iš taško A į tašką B. Galime juos pavadinti „namais“, „darbu“, „mokykla“, „parduotuve“ ar bet kokiu kitu objektu, tačiau esmė nesikeičia – automobilis šiandien yra greičiausia ir patogiausia susisiekimo priemonė Lietuvoje. Nei viešasis transportas, nei dviratis ar trumpalaikė automobilio nuoma dar neprilygsta asmeninei motorinei transporto priemonei. Nepaisant visų privalumų, asmeninis automobilis turi ir trūkumų.

Jį reikia remontuoti ir prižiūrėti, pasirūpinti remontu po eismo įvykių, o tai – papildomos laiko sąnaudos, kurios toli gražu ne kiekvienam vairuotojui suteikia malonumo.

Didžiausias privalumas – laiko taupymas

Turbūt kiekvieno vairuotojo svajonė yra negendantis automobilis, kurio nereikia plauti, pilti degalų, o patyrus avariją – remontuoti. Ne be reikalo su kasko draudimu beveik visada siūloma papildoma paslauga – techninė pagalba, mat daugybės naujesnių automobilių vairuotojai nenori gaišti laiko tokiems darbams.

Dar prieš keliolika metų elementariais atrodžiusių darbų daugelis atlikti net ir nemoka – automobilių gamintojai ne be reikalo vis rečiau į bagažinę talpina ratus, lempučių komplektus ir kitas atsargines detales. Žmonės juos panaudoja itin retai, o nuleidus padangą dažniau skambina techninės pagalbos atstovams.

„Trys dešimtys metų praėjo nuo to laikotarpio, kai turėjome mokėti viską, nes paslaugų pasiūlos beveik nebuvo. Šiandien žmonių užimtumas didėja ir vis rečiau norime skirti laiko su pagrindiniu darbu ar laisvalaikiu nesusijusioms veikloms. Juk mažai kam automobilio stabdžių arba išdaužto žibinto keitimas yra malonus užsiėmimas, ar ne?“ – retoriškai klausia automobilių greitosios pagalbos po avarijos paslaugas teikiančios tarnybos „Autoįvykis.lt“ vadovas Ernestas Jankovičius.

Dėl augančio užimtumo ir mažėjančio noro daryti su pagrindine veikla nesusijusius darbus populiarėja įvairūs kompleksiški sprendimai. Pavyzdžiui, įmonės vis dažniau renkasi automobilių veiklos nuomą, kuri apima lizingo, draudimo įmokas ir daug kitų paslaugų. Patyrę avariją privatūs žmonės gali kreiptis pagalbos į įmones, kurios suteikia visas paslaugas nuo A iki Z: pasirūpina autovežiu, automobilio remontu ir tuo metu dar suteikia pakaitinį, o pačiam nukentėjusiajam tai nieko nekainuoja – nuostolius kompensuoja kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau, jie tampa vis aktualesni ne tik dėl užimtumo, bet ir daugėjančių eismo įvykių.

Smulkių pažeidimų daugėja

Lietuvos eismo įvykių statistika pastaraisiais metais yra prieštaringa. Nors pagrindinis ir skaudžiausias skaičius – žuvusiųjų – mažėja, pačių avarijų daugėja. Kaip ir jose sužeistų žmonių.

Tokią tendenciją, įvairių specialistų teigimu, lemia modernus automobilių parkas ir draudimas. Dėl vis tvirčiau sukonstruotų ir daugiau saugumo įrangos turinčių automobilių žuvusiųjų skaičius avarijose mažėja, tačiau žmonės vis dažniau naudojasi sveikatos bei kitokio tipo draudimu, tad kreipiasi į gydymo įstaigas net ir dėl menkiausių sužeidimų.

„Ši tendencija išryškėjo pastaraisiais metais, išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams – dėl jų naudojimo padaugėjo būtent nedidelių avarijų. Jų metu žmonės arba išvengia sužeidimų, arba jie būna minimalūs, tačiau automobiliai sava eiga važiuoti neretai nebegali. Vairuotojai nenori gaišti laiko ir rūpintis automobilio gabenimu į servisą, lyginti remonto įkainius bei sukti galvą, ką daryti likus be asmeninio transporto, tad pastebime populiarėjančią kompleksišką greitąją pagalbą po avarijos“, – sako E. Jankovičius.

Avaringumą puikiai įrodo statistika. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. Lietuvos keliuose įvyko 3 059 įskaitiniai eismo įvykiai, o pernai – jau 3 211. Žuvusiųjų skaičius sumažėjo (nuo 191 iki 170), tačiau sužeistųjų išaugo – nuo 3 566 iki 3 783. Šių metų pirmus keturis mėnesius statistika yra beveik tokia pat: eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius, palyginti su pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais, didėjo apie 20 proc., o žuvusiųjų – mažėjo apie 10 proc.

Pavojingi pažeidimai

Ne visi vairuotojai po eismo įvykio nori palikti automobilį ir kelionę tęsti kitu būdu – nemažai jų važiuoja toliau net ir akivaizdžiai apgadintomis (aplaužytais buferiais ar išdaužtais žibintais) transporto priemonėmis.

„Po avarijos reikia detaliai apžiūrėti nukentėjusį automobilį ir preliminariai įvertinti pažeidimus. Gali būti, kad susidūrimo metu buvo pažeista ar atsikabino kokia detalė, kuri toliau važiuojant bus visiškai sugadinta ar nukris bei sukels pavojų kitiems eismo dalyviams. Mes rekomenduojame net ir po nedidelio stuktelėjimo atidžiai apžiūrėti automobilį, įvertinti, ar nėra atsikabinusių detalių“, – pataria E. Jankovičius.

Silpniausios vietos yra variklio karterio apsauga, posparniai bei kitos ne varžtais, o plastmasinėmis detalėmis pritvirtintos dalys. Po silpno stuktelėjimo dalis plastmasinių fiksatorių gali ištrūkti, o likusios didelės apsauginės detalės neišlaikyti ir nukristi važiuojant gatvėje. Neretai nukenčia buferiuose sumontuoti automobilio statymo jutikliai.

Kai kurie pažeidimai gali būti esminiai, dėl kurių dalis automobilio funkcijų taptų neprieinamos, pavyzdžiui, daugelio modernių modelių priekinėje dalyje, ant radiatoriaus grotelių, sumontuoti jutikliai, užtikrinantys autonominio stabdymo, adaptyvios kruizo kontrolės ir kitų sistemų veikimą. Radiatoriaus pažeidimai taip pat gali būti sunkiau pastebimi, tačiau toliau važiuojant gali nepataisomai sugesti variklis – išbėgus aušinimo skysčiui, jis perkaistų. Dėl šių priežasčių specialistai pataria atidžiai apžiūrėti automobilį po kiekvieno eismo įvykio ir variklį užvesti tik įsitikinus, kad tolesnis važiavimas yra saugus.

„Velocita Media“ informacija ir nuotr.

„Top 10“: geriausios citatos, pasakytos 1000 km lenktynių metu

„Aurum 1006 km lenktynės“ šiemet vyks jau dvidešimtą kartą. Per eilę metų jose dirbo šimtai žurnalistų, kuriems lenktynių dalyviai – sportininkai, komandų vadovai, mechanikai ar tiesiog palaikymo komandų nariai – pasakė milijonus žodžių. Dauguma jų praėjus dienai tampa tik istorijos dalimi, o kai kurios citatos tampa kone folkloru ir prisimenamos praėjus ne vieneriems metams. Šiame straipsnyje – dešimt tokių citatų.

Robertas Javtokas apie vairavimą lenktynių trasoje

„Be kartu važiuojančių profesionalų, tikriausiai, trasoje rodyčiau posūkius ir lėkčiau įsijungęs rūko žibintus“, – 2018 m. pasivažinėjęs savuoju „Porsche 911“ Palangos lenktynių trasoje pasakojo R. Javtokas.

„Porsche klubas Lietuva“ jau eilę metų rengia klubo narių pasivažinėjimus „Aurum 1006 km lenktynių“ trasa, kelis kartus tokią pramogą išbandė ir R. Javtokas. Tai yra mėgėjams skirtas neilgas pasivažinėjimas, tačiau „Porsche“ klubui priklauso ne vienas profesionalus lenktynininkas – jie mielai išbando savo jėgas varžydamiesi standartiniais automobiliais.

Nemunas Dagilis apie nugalėtojų taktiką

„Pergalę šiandien laimėjo du asmenys: Sebastiaanas ir Jonas, kurie abu – labai geros formos. Trečias buvo tik epizodas, kurio aš nelabai suprantu. Tiesiog tokia mano nuomonė“, – po finišo teigė N. Dagilis.

2016 m. N. Dagilio komandai nesisekė – automobilis gedo ir jie vos pasiekė finišą. Tačiau sportininką nustebino nugalėtojų komandos taktika: iš trijų vairuotojų vienas (Benediktas Vanagas) važiavo tik apie 20 minučių, o likusį aštuonių valandų krūvį pasidalijo du – Jonas Gelžinis ir Sebastiaanas Bleekemolenas.

Dainius Matijošaitis apie avarijas ir kojas

„Patirti avariją per treniruotes – kaip prieš vestuves persišauti koją“, – interviu prieš 2015 m. lenktynių kvalifikaciją žurnalistams sakė D. Matijošaitis, kalbėdamas apie atsargumą treniruočių metu.

Jo komandos „BMW M4 Silhouette“ buvo sudaužytas kvalifikacijoje užvirus itin atkakliai kovai dėl sekundžių dalių – išvažiavime iš stabdymo zonos S. Juodviršis nesuvaldė automobilio. Vėliau D. Matijošaitis sakė „pirmą kartą gyvenime matantis verkiantį mechaniką“ – tokia buvo šių reakcija, kai į garažą grįžo aplamdytas „Silhouette“ rėminės konstrukcijos automobilis.

Tačiau D. Matijošaičiui viskas baigėsi palyginti gerai – lenktynėse jie startavo. Toje pačioje kvalifikacijoje kitai identišku automobiliu važiavusiai komandai pasisekė mažiau – Danielio Colembie patirtoje avarijoje sulinko „BMW M4 Silhouette“ saugos lankai ir lenktynės jam bei dar dviem belgams baigėsi nė neprasidėjusios.

Nemunas Dagilis apie „verslininkų lenktynes“

„Komentaruose kartais paskaitai, kad tai yra verslininkų lenktynės, kad čia žmonės „susimeta“, užsidaro kelią ir pasivažinėja. Tegul tie, kurie taip rašo, ką nors padaro ir čia atvažiuoja. Kita vertus, jūs man pasakykit bent vieną lietuvių lenktynininką, kurio artimieji ar tėvai nebūtų verslininkai. Taip yra visur, visame pasaulyje – lengviau tiems, kurių tėvai daug pasiekę ir yra pasaulinės žvaigždės“, – Nemunas Dagilis 2015 m. dėstė savo nuomonę apie neigiamus komentarus.

Mindaugas Varža apie ligas

„Mes turbūt pasigavę ligą nuo ralio, nes ten visuomet būna paskutinės nakties trūkumas ir viskas daroma paskutinėmis valandomis. Matyt, tai persekioja ir žiede. Reikės pasiskiepyti nuo šios ligos“, – likus kelioms dienoms iki 2014 m. maratoninių lenktynių savaitgalio pradžios juokėsi Mindaugas Varža.

Aleksandras Dainys apie universalo kėbulą

„Į šias varžybas jau važiavome susitaikę su mintimi, kad išsimiegosime tik kitą savaitę. Tikim, kad išliks tendencija – per treniruotes ir netgi kvalifikaciją šalinam automobilio kaprizus, o po varžybų namo vežamės pilną bagažinę taurių. Iš dalies tam ir pasirinktas žigulys universalo kėbulu“, – 2013 m. juokavo legendinio raudonojo LADA 2104 su Dovilu Čiutele priešakyje komandos vadovas Aleksandras Dainys.

Drew Hollandas apie emocijas

„Mes išbandėme daug lenktynių trasų visoje Europoje, bet 1000 km lenktynės Palangoje visada reiškia gerą nuotaiką. Čia palenktyniauti susirenka geri žmonės. Net dalyvių paradas Palangoje dvelkia gera nuotaika. Sakyčiau, tai „mini-Le Mans“ nuotaika“, – 2012 m. apie priežastis, kodėl jis su šeima ir keliais „Ford“ automobiliais kasmet lankosi Palangoje, pasakojo Drew Hollandas.

Martynas Samuitis apie lūkesčius

„Visi, susirinkę į lenktynes, tiki pergale – nėra tikslo važiuoti be tikslo nugalėti. Penktadienį vakare, po kvalifikacijos, prie manęs priėjo Živilė ir uždavė kelis klausimus – ji paklausė, apie kokią vietą svajoju. Atsakiau, kad apie pirmą – ji nusišypsojo“, – po 2011 m. maratoninių Palangos lenktynių pasakojo Martynas Samuitis.

Nepaisant itin gausaus galingų automobilių ir patyrusių vairuotojų būrio, tuomet lenktynėse nugalėjo M. Samuitis su Arūnu Gransku, vairavę… „Honda Civic“. Jie nebuvo greičiausi viename rate, tačiau efektyvi komandinė taktika, oro sąlygos ir kitos aplinkybės lėmė, jog pergalę išsivežė tie, kurie toli gražu nebuvo vadinami favoritais.

Aleksejus Vasiljevas apie švarą

„Kas pirmiausias stebina rusą? Tai švara ir tvarka, kokios galime tik pavydėti. Lietuva daug civilizuotesnis kraštas nei mano daug kartų matyta Lenkija“, – savo nuomonę apie pirmą vizitą į Lietuvą, daug kartų pabrėždamas kalbantis „nuoširdžiai kaip rusas“, dėstė Aleksejus Vasiljevas, 2008 m. startavęs „Spyker C8 Spyder“ automobiliu.

Jo komandos draugas buvo Jonas Gelžinis – tuomet devyniolikos metų sulaukęs sportininkas 2008 m. iškovojo antrąją savo pergalę 1000 km lenktynėse, o šiandien yra rekordininkas – jo sąskaitoje net 7 laimėjimai.

Renata Saulytė apie degimą

„Penktadienį buvo užsidegusi aukštos įtampos elektros pastotė“, – 2007 m. sakė „Vakarų skirstomųjų tinklų“ atstovė Renata Saulytė.

Kuo tai susiję su lenktynėmis? Tuo, kad minimas penktadienis buvo 1000 km lenktynių dalis. Elektra dingo visoje Palangoje – lenktynių miestelyje nutrūko koncertai, maisto gamintojai turėjo pasitelkti lakią fantaziją siekdami nesugadinti produktų, o organizatoriai – spręsti dilemą, iš kur gauti energijos, nes be elektros lenktynės jokie lenktynių renginiai vykti negali. Galiausiai per kelias valandas buvo rastas galingas generatorius, galintis patenkinti didžiulius lenktynių miestelio lūkesčius, o kitą dieną lenktynės startavo jau pilnai atnaujinus elektros tiekimą.

Organizatorių nuotr.

51kanpian.info

„Nemuno žiedas“ pradeda tradiciją tapti šeimų pramogų kompleksu

Kačerginės „Nemuno žiedas“ plečia veiklą ir artėjantį penktadienį pasiūlys į jį atvykti šeimoms – pirmą kartą techninių sporto šakų komplekse bus organizuojama „Šeimų diena“. Renginio metu numatoma daug pramogų įvairaus amžiaus lankytojams, o specialiai vaikams bus skirtos net kelios erdvės.

„Nemuno žiedas“ dažniausiai tapatinamas su lenktynių trasa, tačiau tai nėra vienintelė mūsų veikla. Tai – didelis kompleksas, kuriame organizuojame įvairius sportinius ir pramoginius užsiėmimus. Todėl artėjantį penktadienį pradedame tradiciją – norime, kad automobilių ir technikos gerbėjai savo pomėgį parodytų visai šeimai, pademonstruotų, jog šioje srityje gali būti įdomios veiklos kiekvienam: ir vyresniam, ir pačiam mažiausiam“, – teigia „Nemuno žiedo“ trasos direktorius Arūnas Samochinas.

Veiksmas iki pat vakaro

„Šeimų diena“ prasidės 16 valandą, planuojama pabaiga – 22 val. Tačiau renginio organizatoriai tikina, kad laikas neprailgs – visoje trasos teritorijoje vienas po kito vyks įvairių sričių specialistų pasirodymai, bus galima pasidairyti į įvairias ekspozicijas.

„Nemuno žiede“ specialų pasirodymą surengs praėjusiame Dakaro ralyje geriausią lietuvių rezultatą pagerinęs motociklininkas Arūnas Gelažninkas, programą parengė klubo „Navas Racing“ motociklininkai, vyks šoninio slydimo profesionalų šou, naujausių automobilių testai ir net galiūnų pasirodymas.

Renginio dalyviams akis apsimokės pakelti ir į dangų – pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Žilvinas Lidžius atliks aukštojo pilotažo triukus virš „Nemuno žiedo“ vieninteliu Lietuvoje akrobatiniu lėktuvu „Extra-300“. Bus galima pamatyti sraigtasparnio ir radijo bangomis valdomų lėktuvų pasirodymus, parašiutininko šuolį su Lietuvos trispalve, greitų dronų lenktynes, aitvarų šou ir sinchroninį ultra lengvųjų lėktuvų skrydį. Taip pat visi norintys galės pakilti oro balionu bei pamatyti „Nemuno žiedą“ iš paukščio skrydžio.

Akis paganyti bus galima į Lietuvos kariuomenės technikos parodą, kurioje stovės naujausia misijose naudojama technika. Bus išskirtinių sportinių ir LADA klubo automobilių ekspozicijų, o savo jėgas lankytojai galės išbandyti net keliuose lenktynių simuliatoriuose – nenorėdami eikvoti automobilio resurso tokiuose treniruojasi profesionalūs sportininkai.

Renginys „Šeimų diena“ pavadintas ne be reikalo – organizatoriai pasirūpino, kad savo pomėgius galėtų suderinti ne tik tėvai, bet ir jų vaikai, kuriems bus įrengta speciali žaidimų erdvė, bagių trasa, didelis batutas, vyks keturračių bandymai, elektrinių paspirtukų varžybos ir kitos nemokamos pramogos. Kauno vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai taip pat parengė specialias programas jauniesiems eismo dalyviams.

Tamsiu paros metu pramogos toli gražu nesibaigs – prieš renginio pabaigą, apie 22 valandą, dangų nušvies įspūdingi fejerverkai.

Didėja renginių įvairovė

„Nemuno žiedui“ yra suteikta nacionalinės trasos licencija, čia vyksta ne tik Lietuvos, Baltijos šalių čempionatų lenktynės, bet ir daugybė mažesnių renginių – per metus per 120, o trasos užimtumas vasaros sezono metu (birželio–spalio mėnesiais) yra 95 procentai.

Sezoną neseniai atidarė kartą per mėnesį vykstantys „Dragūnų“ vakarai, kurių metu kiekvienas vairuotojas savo automobilį gali išbandyti traukos lenktynių (drago) tiesiojoje. Žiemą vyko vairavimo mokymai ant slidžios dangos.

Šiuo metu bet kurią dieną trasoje galima išbandyti kartus ar bagius, pasivažinėti kartu su profesionaliu lenktynininku ar pasimokyti vairavimo subtilybių savo arba nuomotu automobiliu.

Praėjusiais metais buvo parengtas „Nemuno žiedo“ rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta perasfaltuoti visą trasą, įrengti techninio aptarnavimo ir kelias žiūrovų zonas, tribūnas ir papildomą infrastruktūrą. Vyriausybė jau patvirtino koncesijos metodą trasai finansuoti, tad šiuo metu rengiami dokumentai ir jau kitais metais turėtų būti paskelbtas tarptautinis konkursas.

Apie „Nemuno žiedą“

Kačerginės „Nemuno žiedas“ – techninių sporto šakų kompleksas, kuriame yra vienintelė Lietuvoje žiedinių lenktynių trasa. 1963 m. įrengta trasa buvo kelis kartus rekonstruota, tačiau visuomet išliko pagrindinė profesionalių sportininkų treniruočių vieta. Joje pasivažinėti, išbandyti savo jėgas ir pagerinti įgūdžius gali kiekvienas vairuotojas, tad „Nemuno žiedas“ daro didelę įtaką visos Lietuvos eismo saugumui.

Organizatorių nuotr.

51kanpian.info

Ką daryti, kai automobilio remonto išlaidos viršija jo vertę?

Lietuvos keliais vis dar rieda daug senų transporto priemonių, kurioms vis dažniau prireikia remonto. Ką daryti, kai automobilio remonto išlaidos viršija jo vertę?

„Vis dar nereti atvejai, kai transporto priemonės įsigyjama už maždaug 1-1,5 tūkst. eurų ir atsiradus nemažam gedimui tenka investuoti daug lėšų. Tais atvejais, kai automobilio remonto išlaidos viršija jo vertę reikėtų įvertinti, ar tikrai verta ar investuoti į jo remontą, ar atiduoti jį transporto priemonių atliekų tvarkytojams“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės „TomServis“ vadovas Tomas Kazlauskas mini, kad maždaug iki 60-70 proc. serviso klientų, kurių turimų automobilių vertė siekia iki 3 tūkst. eurų, vis tik linkę transporto priemonę remontuoti, nors remonto išlaidos ir viršija automobilio vertę.

„Ypač tai galioja tų automobilių, kurių vertė siekia apie 1 tūkst. eurų, savininkams. Jie transporto priemonę remontuoja, nes nusipirkus kitą tokios pat vertės automobilį pateks į tą pačią balą“, – komentuoja T. Kazlauskas.

Į „TomServis“ dėl remonto daugiausia kreipiasi vairuotojai, kurių turimų lengvųjų automobilių amžius siekia apie 10-12 metų. „Klientams visuomet pasakome apie riziką vairuoti netvarkingą automobilį ir dauguma mūsų klientų, ypač turinčių šeimą ir vaikų, itin atsakingai žiūri į automobilio remontą ir perka ne pačias pigiausias detales. Jie nori patys jaustis saugiai ir užtikrinti saugumą aplinkiniams“, – kalba autoserviso vadovas.

„Volvo“ automobilius aptarnaujančio autoserviso „Autodiena“ darbų vadovo Stanislavo Konickio teigimu, servise remontuojamų automobilių vidutinis amžius siekia apie 10 metų, o tokių automobilių, kurių vertė yra mažesnė nei 2 tūkst. eurų, pasitaiko retai.

„Neretai mūsų klientai renkasi automobilio remontą, kai neturi kitos išeities, t. y., neleidžia jų finansinės galimybės įsigyti kitą transporto priemonę ir dar galioja turimo automobilio techninė apžiūra. Būna atvejų, kad paaiškėjus didelėms remonto išlaidoms savininkas automobilio netvarko, neatmetu galimybės, kad ir važinėja su techniškai netvarkinga transporto priemone, dar turinčia galiojančią techninę apžiūrą“, – kalba S. Konickis.

V.Jankoit nuomone, vis tik itin susidėvėjusio automobilio vertėtų atsisakyti, nes po remonto tik laikinai pagerėja jo techninė būklė ir tokios transporto priemonės eksploatacija kelia grėsmę eismo dalyviams ir patiems vairuotojams.

Lengvųjų automobilių parkas Lietuvoje vis dar yra ganėtinai senas. „Regitros“ duomenimis, pernai naudoti lengvieji automobiliai sudarė apie 84 proc. visų 2018 metais pirmą kartą registruotų lengvųjų automobilių, o vidutinis automobilio amžius siekė 14,4 metų.

Eksploatuoti netinkamos transporto priemonių sutvarkymu rūpinasi aplinkosauginius leidimus ir licencijas turintys atliekų tvarkytojai. Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) kartu su ENTPTA yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių atliekų (akumuliatorių, amortizatorių, alyvos, filtrų, plastiko, gumos, padangų ir kitų) tinkamą sutvarkymą bei užtikrina ES direktyvos, numatančios automobilių atliekų tvarkymą, vykdymą Lietuvoje. Tokiu būdu užtikrinama, kad automobilių atliekos yra tinkamai sutvarkomos ir nepatenka į aplinką.

Kasmet vykdomų aplinkosauginių projektų „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ ir „Mes rūšiuojam autoservise“ metu jo dalyviai informuojami apie tinkamą automobilių atliekų sutvarkymą ir sudaromos palankios šių atliekų pridavimo sąlygos. Taip pat daug dėmesio skiriama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardytojų švietimui, kad susidarančios atliekos būtų tvarkomos pagal visus reikalavimus ir būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai.

Informacija ir nuotrauka: Gamintojų ir importuotojų asociacija,  VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija

51kanpian.info

Užkandžiai už vairo: problema ne dešrainyje, o mūsų galvose

Trumpam pamirškime ažiotažą sukėlusius ketinimus uždrausti vairuojant gurkštelėti vandens ar kavos. Pakalbėkime apie pačią problemą ir apie tai, kodėl draudimai jos neišspręs.

Tai, kad vairuotojų išsiblaškymo problema egzistuoja – diskusijų nėra. Ne tik Lietuvos vairuotojai dažnai linkę numoti ranka į geležinę taisyklę „Rankos ant vairo, akys į kelią“. Tad nenuostabu, kad keliuose nutinkantys skaudūs nelaimingi įvykiai verčia ieškoti sprendimų ir šiapus, ir anapus Atlanto. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad pasaulio mastu eismo įvykiai yra aštunta pagal dažnį mirties priežastis visose amžiaus grupėse, lenkianti tokias ligas kaip AIDS/ŽIV ar tuberkuliozė.

Trikdžių anatomija

Pirmiausiai vertėtų išsiaiškinti, kokią įtaką vairuotojo koncentracijai turi atliekama pašalinė veikla.

Išskiriami trys pagrindiniai vairuotojo išsiblaškymo tipai. Pirmasis – vizualinis, kuomet vairuojančiojo žvilgsnis nukreipiamas nuo kelio. Fizinis, kai vairuotojas patraukia ranką ar rankas nuo vairo. Na, ir galiausiai kognityvinis, kurio metu protas susitelkia į kitus dalykus ir susikoncentravimas į vairavimą praktiškai išgaruoja.

Todėl neturėtų kilti klausimų, kodėl valgymas ar gėrimas vairuojant gali būti itin pavojinga veikla – juk neretai užkandžiaudami ar gurkšnodami žvilgsnį nukreipiame nuo kelio, rankas atitraukiame nuo vairo, o mintimis pabėgame nuo vairavimo.

Beje, tas pats galioja ir naudojantis mobiliuoju telefonu, suvedinėjant kelionės tikslą į GPS ar nagrinėjant žemėlapį.

Kiekvienas dėmesio atitraukimo atvejis didina pavojų vairuojant, tačiau jų samplaika yra ypač pavojinga. 2014 metais atlikta vairuotojų saugos sistemas diegiančios tarptautinės kompanijos „Lytx“ studija atskleidė, kad rizika pakliūti  į tragišką eismo įvykį tarp valgančių ar geriančių vairuotojų yra 3,6 karto didesnė, palyginti su to nedarančiais. Tuo tarpu JAV nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos duomenimis, netgi atvira maisto pakuotė ar neuždengtas gėrimas 39 proc. padidina eismo įvykio tikimybę.

Užsiėmimų gausa už vairo

Akivaizdu, kad šokiruojantys tyrimų skaičiai, įvykių statistika ir PSO bei valdžios institucijų nerimas sunkiai pasiekia vairuotojus, kurie nenori atsisakyti įpročio užsiimti pašalinėmis veiklomis už vairo. Pernai BTA inicijuotas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vairuotojų elgesio tyrimas atskleidė, jog sustoję prie sankryžų ir laukdami žalio signalo kas antras jų nežiūrėjo į kelią: kalbėjosi arba naršė telefonu, valgė ar gražinosi.

Lietuvoje dar nepasiekėme lygio, kuomet sudaromas pavojingiausio maisto vairuojant TOP sąrašas, kaip tai yra JAV – čia išskiriamos cukraus pudra nubarstytos (rizika užsikosėti ar sučiaudėti) ar kremo pavidalo įdarais (tikimybė apsitaškyti) paskanintos spurgos, kepta vištiena iš greito maisto kavinių. Tačiau ne paslaptis, kad nemaža dalis mūsų šalies vairuotojų taip pat nemato problemos užkandžiauti, gerti, šukuotis, dažytis, naudotis telefonu, viena ranka raminti vaiką ar vežamą augintinį.

Ar pats valgymo ir gėrimo veiksmas yra neteisėtas? Iš esmės ne, tačiau jį tokiu paverčia dėmesio nukreipimas nuo vairavimo. O Kelių eismo taisyklėse (KET) aiškiai nurodyta, kad  vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Garsiai aptarinėjami galimi (KET) pakeitimai iš esmės nieko nekeis ir tuo labiau neturės įtakos drausmingiems vairuotojams, nes ir šiuo metu draudžiama už vairo užsiimti pašaline veikla, taip pat ir valgyti ar gerti.

2 sekundės vairuojant yra labai daug

Skaičiuojama, kad vos 2 sekundės yra kritinis laikas vairuojant. Važiuojant 100 kilometrų per valandą greičiu, per 2 sekundes nuvažiuojama apie 55 metrus, o jei nežiūrime į kelią visas 4 sekundes, nepamatome daugiau kaip 100 metrų.

Kol atsikandame sumuštinio ar bandelės, išgeriame gurkšnį gėrimo, prieš mus gali atsirasti netikėta kliūtis, galime nepastebėti kitų eismo dalyvių manevrų. Be to, turėtume nepamiršti, kad valdome maždaug poros tonų svorio „lengvąją“ transporto priemonę, kuri sureaguoja gerokai vėliau nuo to momento, kai mintyse priimame sprendimą ją stabdyti ar pasukti vairą.

Kaip besvertume, nė vieno papildomo, dėmesį blaškančio vairuotojo veiksmo rizika neatsveria naudos, todėl neturėtų stebinti tai primenančios iniciatyvos. Kita vertus, draudimais žalingų įpročių išguiti nepavyks. Gerėjančią situaciją tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių keliuose daugiausia lemia besikeičianti vairuotojų kultūra, kuriai nemažą įtaką turi socialinės akcijos ir kampanijos prieš „karą keliuose“.

Edukacinės iniciatyvos – puikus sprendimas ir įsisenėjusiam įpročiui „valgau bei vairuoju“ keisti. Juolab kad prie jų, tikiu, mielai prisidėtų ir šalia kelio įsikūrusių degalinių bei kavinių verslas, pakviesiantis išalkusį vairuotoją pietų ar vakarienės pertraukėlei.

51kanpian.info

Naujas elektromobilių varžybų rekordas : iš Vilniaus į Palangą – per 3 val. 28 min.

Penktadienio vakarą Palangoje finišavo penktosios Lietuvoje, o drauge ir Baltijos šalyse, elektromobilių varžybos „Charge it on! Vilnius – Palanga”, kurias nuo pat pirmųjų rengia VšĮ „Autoeventus

Prieš varžybų startą Europos aikštėje šalia sostinės savivaldybės daugelis organizatorių ir pačių dalyvių drąsiai prognozavo, jog šiandien nelemta išsilaikyti šių varžybų rekordui, kuris dar ryte priklausė Vaidotui Kvikliui ir Pauliui Sviklui, trečiaisiais renginio metais 337 km atstumą su „Hyundai Ioniq“ nuvažiavusiems per 4 val. 5 min.

Startavo paskutiniai, finišavo pirmi

Varžybų finišo ceremonijoje Palangoje daugiausia dėmesio susilaukė pranašauto naujo rekordo autoriai ir pirmosios vietos laimėtojai galingesnių, o tiksliau – talpesnių, turinčių per 50 kWh akumuliatorių įkrovą elektromobilių „Energijos tiekimo“ ekipažas, didžiausiąjį šalies kurortą su „Hyundai KONA electric“ pasiekęs per 3 val. 28 min. ir 25 sek.

Rekordininkų automobilį į pergalingą finišą vedė darnus renginio debiutantų, keturių Dakaro maratonų šturmo dalyvio Vaidoto Žalos ir „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus Dariaus Montvilos ekipažas.

Tai pirmas nugalėtojų elektromobilis šių renginių istorijoje, finišą pasiekęs be sustojimų papildomai baterijų įkrovai ir ankstesnįjį rekordą pagerinęs bemaž 40 minučių. Kas lėmė tokį puikų rezultatą, netgi nepaisant to, kad beveik visiems 18 ekipažų pūtė gana smarkus priešpriešinis vėjas?

„Pirmiausia, gerai atlikti namų darbai, – renginio spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė D. Montvila, kuriam penktadienį teko šturmano pareigos. – Varžybų išvakarėse nemažai padirbėjome testuodami elektromobilį, kokiais režimais jis taupiausias, kaip priversti save neskubėti. Elektromobilis, kad niekas neįtartų išankstinėmis pasirengimo privilegijomis, testuotas automagistralėje Vilnius – Panevėžys – Vilnius, o pergalę penktadienį mums garantavo optimalus 100-110 km/val. vidutinis greitis ir ties finišo linija likęs trapus – tik 3 proc. akumuliatoriaus įkrovos rezervas“.

Nugalėtojų ekipažui be pergalę priminsiančio „Technical Insulation Services” meistrų pagaminto pagrindinio prizo atiteko ir Elektros tinklų, elektrifikacijos produktų, pramonės automatizavimo bei robotų ir pavarų novatoriškų technologijų lyderės ABB apdovanojimas – elektromobilių įkrovimo stotelė „EV Lunic B“, puikiai tinkanti ir namams, ir biurui.

Paradoksas ar ne, tačiau nugalėtojų ekipažui prieš varžybų pradžią ištraukti burtai lėmė paskutiniąją starto poziciją, o finišavo jis pirmas, greičiau už visus.

Aukšta debiutantų pozicija

Penktosiose „Charge it on! Vilnius – Palanga” elektromobilių varžybose debiutavo ir geriau žiedinių lenktynių trasoje žinomas tėvo ir sūnaus Algirdo ir Andriaus Ramanauskų, prieš septynerius metus Lietuvoje pristačiusių 1000 km lenktynių monstrą „Algirdai Racing-Aquila CR1-LS7“, ekipažas.

Šįkart „Algirdai Racing Team“ duetas vairavo tokį pat elektromobilį, kaip ir čempionai ir, atsilikę nuo jų mažiau nei 2 minutėmis, finišavo antri.

„Startavome priešpaskutiniai ir bemaž visą kelią važiavome kartu su nugalėtojais, todėl niekaip nesuprantu, kur praradome tas nepilnas dvi minutes?.. – geros nuotaikos po finišo nestokojo Algirdas Ramanauskas. – Mes irgi nestojome papildyti resursų, o finiše buvo belikę vos du procentai baterijų talpos, tačiau sunkiausia buvo ne strateguoti ar kautis dėl vietos ant nugalėtojų pakylos, o keisti mastymą prie vairo ir nelėkti kaip pametus galvą“.

Pajėgiausių klasėje trečiąja vieta tenkinosi ankstesnis rekordininkas Vaidotas Kviklys, šįkart „Fakto Auto – Top Gear Team“ ekipos garbę gynęs kartu su žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi Tadu Markevičiumi ir kelionėje sugaišę 3 val. 50 min ir 20 sek.

Tretieji prizininkai irgi nestojo papildyti resursų ir vairavo tokį pat automobilį, kaip ir nugalėtojai.

Apmaudžiausia, ko gero ketvirtoji vieta, esanti visai šalia nugalėtojų pakylos.

Šįkart ją su „Audi e-tron“ elektromobiliu užėmė „E-Citybee“ ekipos nariai Algimantas Kalėda ir Dovydas Genys, finišą pasiekę po 3 val. 59 min ir 15 sek. ir „Ecodriving LT“ atstovės Vaidos Balčiūnienės pagerbti ir specialiu efektyvaus vairavimo su patyrusiu treneriu prizu.

Penkti liko „žalią iki galo“ elektromobilį arba įkrovimui naudoti tik žaliąją energiją skatinantys „SoliTek-Autojuta“ atstovai Linas Damasickis ir Donatas Černiauskas („Audi e-tron“), o šešti – „Inchcape Motors Lietuva“ komandos nariai Donatas Gaidelis su Andriumi Šeršniovu, vairavę „Jaguar I-Pace“.

Pirmieji trys ekipažai visą atstumą įveikė nesustoję. Bene svariausias to faktorius, rinkoje pasirodę ir varžybose išbandyti nauji elektromobiliai, kurių akumuliatorių talpa leidžia nuvažiuoti didesnį atstumą, nei iš Vilniaus iki Palangos.

Ilgesnis kelias finišo link

Kiek kebliau kelią link finišo skynėsi kitos klasės, į kurią pateko iki 50 kWh akumuliatorių talpą turintys elektromobiliai. Iš šios grupės nefinišavo nė vienas, papildomai neužtrukęs prie įkrovimo įrangos.

Sėkmė šioje klasėje, kurioje varžėsi 12 komandų, lydėjo UAB „Elektromobiliai“ atstovus Nerijų Rakauską ir Dainių Jaką, su „Hyundai Ionic“ Palangą pasiekusius per 4 val. 09 min. 40 sek.

„Papildyti energijos resursų stojome du kartus, – po finišo sakė visose iki šiol vykusiose varžybose dalyvavęs N. Rakauskas. – Pastebiu, jog kasmet vis plečiasi entuziastų gretos, o ypač ryškus techninis progresas. Tačiau bene labiausiai džiugina gera linkintys kolegos, kaskart vyraujanti džiugi, šventiška atmosfera, kurios nesugeba atvėsinti net ne itin šiltas penktadienį vyravęs oras“.

Iki 50 kWh klasės nugalėtojus specialiu savo prizu apdovanojo Vakarų Lietuvos mažmeninės buities technikos ir elektronikos prekybos lyderė „Technorama“.

Tik 1 minute ir 15 sek. trasoje ilgiau nei šios grupės nugalėtojai užtruko antrieji prizininkai – „Vilnius dūzgia“ pirmosios komandos damos Laura Urniežiūtė ir Gintarė Makarevičienė, pirmenybė teikusios irgi „Hyundai Ionic“.

Trečiąjį nugalėtojų pakylos laiptelį užėmė BMW i3 vairavę „Phoenix Contact“ komandos nariai Virginijus Valevičius ir Rimantas Žiedelis, finišavę per 4 val. 16 min. 50 sek.

Ekonomiškiausias taupiųjų gretose

Renginio baigiamajame vakare išdalyta krūva kitų specialių prizų, tarp kurių didelio ažiotažo susilaukė ekonomiškiausio šių labai ekonomiškų varžybų ekipažo rinkimai.

Ekonomiškiausiu pripažintas ERGO atstovų Darmanto Šimonio ir Edgaro Sakavičiaus duetas, vairavęs „Hyundai Ionic“, kurio rodiklis 16,40 kWh/100 km

Nugalėtojai apdovanoti saulės modulių gamintojo Vilniuje, visoje šalyje įrenginėjančio saulės elektrines, „SoliTek“ specialiuoju prizu.

Antrąją vietą ekonomiškumo varžybose užėmė Tauragės savivaldybės atstovių Solveigos Skarbaliūtės ir Karolinos Stirbytės ekipažas, o treti liko ABB atstovai Paulius Gūžys su Audriumi Lapinsku.

Andriaus LAUCIAUS nuotr.

51kanpian.info

Prasidėjo penktasis elektromobilių maratonas

Gegužės 3-ąją, 9.30 val., iš Europos aikštės šalia Vilniaus miesto savivaldybės startavo unikalios Lietuvoje, o kartu ir visose Baltijos šalyse, elektromobilių varžybos „Charge it on! Vilnius – Palanga”.

Nors varžybos jau penktosios paeiliui, tačiau jų vardas – naujas. Tai padaryta pagrindinio partnerio estafetę iš „Energijos tiekimo“ perėmus jos vystomai mobiliajai aplikacijai „Charge it on“, kurios tikslas palengvinti vairuotojui elektromobilio įkrovimo patirtį ir sujungti į vieną tinklą visas Lietuvoje esančias elektromobilių įkrovimo stoteles.

Miesto savivaldybėje vykusiame varžybų atidaryme akcentuota, kad ši programėlė – labai vertinga elektromobilių vairuotojams, nes ji suteikia daug naudingos informacijos apie įkrovimo stotelių vietą ir randa greičiausią maršrutą iki artimiausios iš jų. Naudojantis šia aplikacija galima gauti informaciją, kokių jungčių tikėtis kiekvienoje stotelėje, sužinoti ar ji neužimta. O tai, žinoma, palengvins ne tik varžybų dalyvių, bet ir elektromobiliais besinaudojančiųjų vairuotojų gyvenimą.

Sveikindamas renginio dalyvius ir organizatorius su jubiliejinėmis, penktosiomis varžybomis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pastebėjo, jog renginys ne tik pasiteisino, bet ir suteikė impulsą sparčiau plėsti elektromobilių infrastruktūrą ir nuo jos neatsiejamą greitojo įkrovimo stotelių tinklą. Todėl miestų gatvėse bei užmiesčio keliuose pastebimai padaugėjo elektromobilių.

R.Šimašius, kviesdamas prie starto linijos Tauragės savivaldybės atstovių Solveigos Skarbaliūtės ir Karolinos Stirbytės ekipažą, kuriam burtai lėmė pirmąjį starto numerį ir teisę pradėti varžybas, priminė, jog šiuo metu vien Vilniaus gatvėmis važinėja beveik tūkstantis elektromobilių arba net keturis kartus daugiau, nei jų riedėjo visos Lietuvos keliais 2015 metais, kai surengtos pirmosios šios unikalios varžybos.

Dar gerokai prieš varžybų startą ir burtų traukimo ceremoniją susirinkę „Charge it on! Vilnius – Palanga” dalyviai ir organizatoriai prognozavo rekordinę jų baigtį.

Tam yra keletas priežasčių. Viena esminių – rinkoje pasirodė ir šiose varžybose dalyvauja nauji elektromobiliai, kurių akumuliatorių talpa leidžia nuvažiuoti gerokai didesnį atstumą, nei iš Vilniaus iki Palangos, nepapildžius jų įkrovos. Todėl tikimasi, jog šiemet ne vienas, o net keli ekipažai 337 km atstumą įveiks be sustojimų.

Dabartinis elektromobilių greičio šiame maršrute rekordas, o kartu ir pagrindinis šiųmečių, jau penktųjų varžybų dalyvių orientyras – 4 val. 5 min. Tokį rezultatą trečiųjų varžybų metu pasiekė Vaidotas Kviklys ir Paulius Sviklas, 337 km atstumą su „Hyundai Ioniq“ nuvažiavę būtent per šį laiką.

Tačiau dar neprasidėjus varžyboms jų rekordų lentelėje įrašyta keletas pataisų.

Šiemet prie starto linijos išsirikiavo 18 ekipažų. Tiek dar nevažiavo nė vienose iki tol surengtose varžybose.

Gerokai aukštyn šoktelėjo ir renginio kokybinė kartelė. Atėję pažiūrėti ir palydėti į kelionę šios transporto rūšies entuziastų vilniečiai ir sostinės svečiai galėjo gerėtis beveik visų dabar parduodamų naujausių elektromobilių modeliais, tarp kurių tokios karštos naujienos, kaip „Audi E-Tron“, „Jaguar I-Pace“, „Hyundai KONA Electric“ ir kitos.

Pirmą kartą varžybų istorijoje organizatoriai elektromobilius suskirstė į dvi klases – kurių akumuliatorių talpa iki 50 kWh ir kurių per 50. Taip sulygintos dalyvių galimybės varžytis ir laimėti.

Kad galima būtų dar akivaizdžiau pajusti elektromobilių techninį progresą, pasiektą per paskutinius penkerius metus, Susisiekimo ministerijos Ričardo Degučio ir Aistės Gasiūnienės ekipažas pasiryžo maršrutą įveikti su pirmosios kartos „Nissan Leaf“, kuris ir yra būtent pirmasis Lietuvoje elektromobilis, nupirktas iš oficialios atstovybės.

Viceministrui R. Degučiui – tai debiutinės elektromobilių varžybos, o jo kolegei Aistei – jau trečiosios.

Bene daugiausia dėmesio susilaukė ne vien šio renginio rekordininkai, pasiryžę ne tik apginti iškovojimą, bet ir „nukirpti“ nuo jo dar dešimtį-kitą minučių.

Dėmesio nestokojo ir keturiskart Dakaro maratono dalyvis Vaidotas Žala . Tituluočiausias iš visų V. Žala startavo su „Energijos tiekimo“ generaliniu direktoriumi Dariumi Montvila.

„Tačiau ambicijas dar reikia įrodyti trasoje“, – mano antrą kartą iššūkį dalyvauti priėmusių Vilniaus savivaldybės administracijos merginų pirmojo ekipažo „Vilnius dūzgia“ narės Gintarė Makarevičienė ir Laura Urniežiūtė.

Pernai jos vairavo „Volkswagen e-Up“ ir pagal energijos sąnaudas užėmė trečiąją vietą, o šiemet merginos užsibrėžė tikslą siekti geresnio rezultato su naujuoju savivaldybės „Hyundai Ioniq“.

„SoliTek-Autojuta“ – saulės ekspertų ir elektromobilių entuziastų komanda Linas Damasickis ir Donatas Černiauskas prie starto linijos paskelbė savo šūkį „Saulė – geriausias dyzelis!”

Šiemet sukanka 10 metų, kai „SoliTek“ gamina itin patvarius ir efektyvius modulius saulės elektrinėms, kurios yra neatskiriama žaliojo transporto dalis. Juk ko vertas elektromobilis, jei jis įkraunamas elektra, pagaminta deginant anglis? Savo dalyvavimu komanda nori atkreipti dėmesį, kad visi elektromobilių entuziastai žengtų dar vieną žingsnį ir pasirūpintų, jog jų automobiliai būtų „žali iki galo“ ir įkrovimui naudotų tik žaliąją energiją.

Būtent todėl „SoliTek“ įsteigė specialųjį prizą mažiausiai elektros sunaudojusiai lenktynių komandai.

„Dalyvių sudėtis ir techninis elektromobilių parkas nuteikia optimistiškai, – varžybų atidaryme kalbėjo vienas jo organizatorių, VšĮ „Autoeventus“ direktorius Darius Grinbergas. – Džiugina ir visų ryžtas siekti pergalės, o kam pavyks šiandien nuvykti į Palangą greičiau nei per 4 val. 5 min., varžybų starte pasakyti išties sunku. Tačiau esu įsitikinęs, jog naujas rekordas šiandien vakare tikrai bus“.

Andriaus LAUCIAUS nuotraukos

51kanpian.info

ĮDOMIOS NUORODOS

SKELBIMAS

51kanpian.info konktaktai Reklama svetainėje
© 2005 "51kanpian". Visos teisės išsaugomos. Rengiama pagal "51kanpian" licenciją.
.